Lietuvių

Briuselio deklaracija dėl kalbų mokymosi

“Wer fremde Sprachen nicht kennt, weiß nichts von seiner eigenen.”
Tas, kuris nemoka svetimu kalbu, nesupranta ir savosios. Goethe

Europos nacionalinių kalbų institucijų federacija (EFNIL), veikianti kaip Europos Sąjungos valstybių narių svarbiausių kalbos institucijų ir kitų kalbos įstaigų tinklas, buvo įsteigta 2003 m. Stokholme. Visos institucijos, kurios yra EFNIL narės, aktyviai remia ir puoselėja savo šalies kalbą arba kalbas. EFNIL nares vienija įsitikinimas, kad kalbos, kuriomis jos rūpinasi, yra Europos kalbų, kultūrų ir kultūros vertybių įvairovės pagrindas. Norėdamos išsaugoti ir puoselėti savo kalbas ir kartu stiprinti Europos Sąjungos valstybių piliečių bendro Europos identiteto pojūtį, EFNIL narės skatina ne tik savo nacionalinės (ofi­cia­liosios) kalbos, bet ir kitų Europos kalbų mokymąsi bei vartojimą. Visiškai aišku, kad daugiakalbystės įgūdžių ugdymas atitinka visų Eu­ro­pos piliečių interesus. Daugiakalbės Europos tikslas – siekti, kad jos piliečiai kalbėtų keliomis kalbomis. EFNIL narės pasiryžusios remti šį tikslą ir siūlo laikytis toliau išdėstytų pastebėjimų ir rekomendacijų.

1.

Vykstant Europos integracijai, nykstant ir galiausiai visiškai dings­tant administracinėms kliūtims, įvairiomis kalbomis kalbantiems pi­lie­čiams atsiranda vis daugiau progų bendrauti. Norint įveikti šią kylančią kalbų kontaktų bangą, gyvybiškai svarbu sukurti naują požiūrį į vertimą ir pagalbą bendrauti raštu bei žodžiu, naują tokios veiklos ir užsienio kalbų mokymo bei mokymosi metodiką ir ap­lin­ką, kuri padėtų stiprinti ekonominius ir kultūrinius mainus ir pi­lie­čių mobilumą Europoje darbo ir mokymosi tikslais.

2.

Anglų kalba Europoje vartojama kaip darbo kalba tam tikromis profesinės, švietimo ir kitokios socialinės veiklos aplinkybėmis, ir nors pripažįstama, kad tai yra praktiškai naudinga, laikomasi nuo­mo­nės, jog ypač svarbu išlaikyti, stiprinti ir toliau puoselėti visas oficialiąsias Europos šalių nacionalines kalbas visose veiklos sri­ty­se.

3.

Visiems visų Europos šalių piliečiams turėtų būti suteikta galimybė mokytis tų užsienio kalbų, kurių jiems labiausiai reikia darbui, so­cia­li­nėms reikmėms, studijoms ir asmeniniam tobulėjimui. Jiems turėtų būti suteikta teisė gauti akredituotą pažymėjimą apie pa­siek­tą įgūdžių bendrauti kitomis kalbomis lygį, ir tokie pažymėjimai turėtų būti pripažįstami kaip jų pasirengimo dirbti ir studijuoti bet kurioje kitoje šalyje įrodymas.

4.

Švietimas Europos valstybėse narėse turėtų ugdyti bendravimo įvai­riomis kalbomis įpročius ir teikti galimybes mokytis ne tik gimtosios, bet ir kitų kalbų. Švietimas turėtų skatinti žmones įgyti ben­dravimo įvairiomis kalbomis gebėjimus ir suvokti įvairių kul­tū­rų susilietimo ypatybes.

5.

Todėl EFNIL kreipiasi į Europos valstybių vyriausybes ir prašo stip­rinti ir gerinti užsienio kalbų mokymąsi, nepamirštant gim­to­sios kalbos.

5.1

Formaliojoje ir neformaliojoje švietimo sistemoje turėtų būti didelis, jei įmanoma, visų oficialiųjų Europos kalbų pa­si­rin­ki­mas.

5.2

Bendravimo gebėjimai 1+2 kalbomis (= gimtoji kalba ir dvi kitos kalbos) turėtų būti būtiniausias siektinas tikslas kiek­vie­nos šalies pradinio ir vidurinio švietimo sistemoje. Jei asmens gimtoji kalba nėra šalies oficialioji kalba, viena iš papildomų mokomų kalbų turėtų būti oficialioji šalies kalba.

5.3

Būtina mokyti gerai valdyti ne tik dvi kitas kalbas, bet ir skatinti suprasti dar daugiau kalbų, t. y. skatinti receptyvų kal­bų vartojimą, padedantį susikalbėti žmonėms, kurie kiekvienas kalba savo kalba ir supranta kito pašnekovo kalbą.

5.4

Suaugusieji turėtų būti skatinami tobulinti savo šalies na­cio­na­li­nės (oficialiosios) kalbos gebėjimus ir mokytis užsienio kal­bų. Į mokymosi visą gyvenimą programas turėtų įeiti ir kalbų mo­ky­masis. Reikia plėsti ir gerinti suaugusiųjų mokymosi galimybes formalioje ir neformalioje švietimo aplinkoje, dar­bo­vie­tėse ir kitose privačiose bei viešosiose institucijose.

5.5

Galimybės mokytis užsienio kalbų turėtų būti didinamos ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje. Ypač svarbu tobulinti mokinių, stu­dentų, mokytojų ir darbuotojų mainų tarp įvairių Europos Sąjungos valstybių narių sąlygas.

5.6

Kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje asmenims (vai­kams ir suaugusiems), kurių gimtoji kalba nėra tos vals­ty­bės, kurioje jie gyvena, nacionalinė kalba, reikia suteikti dau­giau ir geresnių galimybių mokytis tos nacionalinės kalbos, bet kar­tu išlaikyti ir tobulinti savo gimtosios kalbos įgūdžius.

6.

Siekdamos skatinti užsienio kalbų mokymąsi, nacionalinės vy­riau­sy­bės ir Europos Sąjungos įstaigos turėtų remti geresnių ir įvai­res­nių kalbos mokymosi priemonių ir šaltinių kūrimą bei leidimą. To­kios priemonės ir šaltiniai galėtų būti vienakalbiai, daugiakalbiai ir paraleliniai tekstynai, tezaurai, terminijos duomenų bazės, žodynai, automatizuoto vertimo ir kalbų mokymo bei mokymosi priemonės, parengtos pagal bendrus Europos standartus. Ypatingą dėmesį ir paramą reikėtų skirti kalboms ir kalbų poroms, kurioms iki šiol ko­mer­cinė kalbos pramonė skyrė nepakankamai dėmesio.

7.

Europos ir nacionalinės kalbos politikos, taip pat kalbų mokymo ir mokymosi empiriniu pagrindu turėtų tapti Europos kalbų ste­bė­se­nos sistema (EKS). Ji galėtų būti sukurta išplečiant Europos kalbų mokėjimo rodyklę, kurią rengia Europos Komisija. Šiuo metu kal­bų vartojimo srityje vyksta aktyvūs procesai, ir juos būtina atidžiai stebėti. EKS būtų informacinė sistema, kuri nuolat rinktų ir vertintų duomenis apie kalbų vartojimo sąlygas ir jų raidą visose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat duomenis apie užsienio kalbų mo­ky­mą ir jų mokėjimą. EFNIL organizacijos narės savaime taptų tokios stebėsenos sistemos partnerėmis.

8.

EFNIL remia Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų pas­tan­gas ir projektus, kuriais siekiama išlaikyti ir stiprinti dau­gia­kal­bę Europą, skatinant Europos šalių piliečius įvaldyti keletą kalbų.

9.

EFNIL institucijos narės pasiryžusios plėtoti tarpusavio bend­ra­dar­bia­vimą, kad labiau pažintų Europos kalbas ir kalbinę situaciją Eu­ro­pos šalyse. Tokiu būdu jos bus geriau pasirengusios savo šalyse skleisti supratimą apie Europos daugiakalbystę ir skatinti ją priimti.