lietuvių

Florencijos rezoliucija

Studijų ir mokslo tyrimų reikmėms šiuo metu Europoje vis dažniau vartojama anglų kalba. Ši tendencija itin išplitusi tiksliųjų ir gamtos mokslų srityse, kiek mažiau – humanitariniuose moksluose. Tendencijos vartoti tik anglų kalbą vis didėja: anglų kalba rengiamos mokslo publikacijos, šia kalba vyksta tarptautinės (kartais net ir nacionalinės) mokslinės konferencijos. Neabejotina, kad dėl to nukenčia visos kitos kalbos.

Socialiniuose ir humanitariniuose moksluose susidariusi panaši padėtis. Ne anglakalbėse šalyse poreikis tapti tarptautinės mokslo bendruomenės dalimi lemia dažnesnį anglų, o ne kitų kalbų pasirinkimą.

Stiprėjančios nuostatos susijusios su realiomis kalbinėmis, kognityvinėmis ir kultūrinėmis grėsmėmis. Anglų kalba nėra neutrali visoms reikmėms pritaikyta bendravimo priemonė. Dėl vyraujančio ar netgi išskirtinio anglų kalbos vartojimo ignoruojamos arba pamirštamos svarbios kitų kalbų tradicijos, atmetami joms būdingi principai ir sąvokos. Be to, pačių svarbiausių įvairių mokslo sričių pagrindinės kryptys, temos ir problemos gali būti lemiamos anglakalbių valstybių mokslininkų. Tokios tendencijos jau matyti iš paramos mokslo tyrimams skirstymo.

• EFNIL, pagrindinių Europos valstybių oficialiųjų kalbų institucijų federacija, reiškia susirūpinimą dėl dabartinių tendencijų vartoti anglų kaip dėstomąją studijų kalbą. Anglų kalbos vartojimas vietoj bendrinės kalbos universiteto studijose ir moksle riboja nacionalinių kalbų vartojimo sritis ir šių kalbų plėtrą ir tai kelia pavojų Europos kalbinei įvairovei, kuri yra mūsų žemyno esminė kultūrinės įvairovės ir gerovės sąlyga.

• EFNIL visiškai pripažįsta anglų kalbos, kaip pagalbinės bendravimo kalbos tarp mokslininkų ir studentų, negalinčių bendrauti kita kalba, praktinio vartojimo reikšmę. Vis dėlto kelia susirūpinimą supaprastintų anglų kalbos variantų vartojimas, tokios anglų kalbos vyravimas studijose ir mokslo publikacijose kitose kalbinėse aplinkose. Tai nuvertina kitas kalbas ir palaipsniui jas išstumia iš mokslinio diskurso. Be to, tai kelia papildomą įtampą dėstytojams ir kitiems pedagogams, taip pat gali daryti neigiamą poveikį studentų kūrybiškumui.

• EFNIL pripažįsta anglų kalbos kaip tarptautinio bendravimo kalbos privalumus, ypač tiksliuosiuose ir gamtos moksluose, nes net ir supaprastintas anglų kalbos variantas gali būti priimtinas kalbant apie tarptautines semiotines komunikacines sistemas, tokias kaip matematinė raiška, chemijos formulės ar grafinis dizainas. Vis dėlto ir šiose srityse greta anglų kalbos turi būti skatinamas kitų kalbų vartojimas, plėtojamas aukšto lygmens mokslinis diskursas šiomis kalbomis, taip pat esminiai mokslo klausimai ir tyrimų rezultatai turi būti skelbiami visuomenei suprantama kalba.
• Mokslininkai turi vartoti savo gimtąsias kalbas, taip pat kitas kalbas, atsižvelgdami į savo tyrimų srities kontekstą. Suprantama, kad anglų kalbos neįmanoma išvengti, tačiau jos vartojimas galėtų būti papildomas būdas skelbti savo tyrimų išvadas ir argumentus.

• EFNIL kviečia ne anglakalbių Europos šalių akademines ir politines institucijas ryžtingiau skatinti dėstytojus ir studentus vartoti savo nacionalines kalbas studijose ir mokslo tyrimuose.
• Palaikydama daugiakalbės ir daugiakultūrės Europos poreikius, EFNIL taip pat kviečia anglakalbių valstybių dėstytojus, studentus ir aukštųjų mokyklų administraciją plėtoti ir skatinti kitų Europos kalbų studijas ir vartojimą. Tai padėtų išlaikyti kalbinę Europos įvairovę ir jos vertybes.

(Pritarta Generalinėje EFNIL asamblėjoje, vykusioje Accademia della Crusca, Florencijoje, 2014 m. rugsėjo28 d.)